Seredžius:
Palemono kalnas – su šiuo didingu piliakalniu siejama legendinės Lietuvos pradžia. Senovės Lietuvos metračiuose minimas kunigaikštis Palemonas, kuris, pasitraukęs iš gimtosios Romos, apsistojo prie Nemuno ir Dubysos upių.

Dubysos pilis – iki šių dienų išlikusi tik buvusios Vokiečių ordino pilies vieta. Dubysos ir Nemuno santakoje galima išvysti kalveles, vietinių gyventojų vadinamas „palocėliais“. 1409 m. pilį ketino pulti Vytauto Didžiojo vedama Lietuvos kariuomenė.

Veliuona:
Gedimino kapas – pasak legendų Veliuonoje žuvo ir šiame piliakalnyje buvo palaidotas Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas. Jo laidojimo vietą žymi pastatytas obeliskas.

Raudonė:
Raudonės pilies kompleksas – pilies parke stūkso galingas ąžuolas, vadinamas Gedimino vardu. Legendoje pasakojama, kad po šiuo medžiu, vykdamas į Veliuoną, paskutinį kartą puotavo Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas.
Kartupėnų piliakalnis – spėjama, kad ant šio piliakalnio galėjo stovėti viena iš kunigaikščio Vytenio pilių.

Pilies I km.:
Panemunės pilies kompleksas – remdamiesi istoriniais faktais žmonės kuria romantiškus pasakojimus, kad Panemunės pilies parke supiltose dvejose kalvelėse palaidotas kunigaikštis Vytenis su žmona.

Skirsnemunė – miestelis menantis ne vieną kovą su Kryžiuočių ordinu. Skirsnemunėje 1431 m. Lietuvos Didysis kunigaikštis Švitrigaila pasirašė trumpai galiojusią taikos sutartį su Kryžiuočių ordino magistru.

Jurbarkas

Gelgaudiškio dvaro rūmai ir parkas
Dvaro rūmai (1842–1846 m.) – neoklasicistinis pastatas, architektūros paminklas.
Rūmus supa senas parkas. Tai vienas didžiausių Lietuvos parkų, pasižymintis sudėtinga struktūra. Dvaro parkas pereina į miško parką, kuriame galima pamatyti maždaug 3 m aukščio žemės kauburį, vadinamą „asesoriaus kapu“; Velnio kalną – įspūdingą, daugelyje legendų minimą stačiais šlaitais kalvą; aukščiausią Sūduvos eglę (aukštis – 42,54 m, skersmuo – 103,2 cm).


Šventaduobė Plokščiuose
Prie šlaite esančios atviros koplytėlės teka šaltinėlis, turintis stebuklingų gydomųjų galių. Čia vyksta Parcinkulio atlaidai, giesmių ir poezijos popietės.

Vaiguvos upelis-gatvė Plokščiuose
Plokščiai garsėja unikalia vieta – Vaiguvos upeliu-gatve, kuria ir einama, ir važiuojama. Čia gyvenantys žmonės kito susisiekimo būdo neturi.


Ilguvos liaudiškojo klasicizmo stiliaus dvaras
1758 m. žemes abipus Nemuno nusipirko dainininkės Beatričės Grincevičiūtės protėvis Viktoras Talko Grincevičius-Ilgauskas ir įsirengė Panykiuose vasaros rezidenciją. Nuo tada šią vietovę imta vadinti Ilguvos vardu. Šiame dvare prabėgo žymios lietuvių dainininkės B. Grincevičiūtės vaikystė. Medinius dvaro rūmus XVIII a. pabaigoje pastatė karaliaus Stanislovo Augusto dvaro šambelionas Julius Grincevičius.

Paežerėlių Šv. Angelų Sargų bažnyčia
Mūrinė bažnyčia pastatyta 1860 m. dvarininkų Mielžinskių lėšomis. Paežerėliuose liepos pabaigoje vyksta Šv. Onos atlaidai, o kartu su jais švenčiama Kriūkų miestelio šventė.

Sviatošino dvaras Kriūkuose
Rūmų fragmentai (šiame dvare gimė K. Germanas (1897–1980), statybos inžinierius, politikas, tarpukario Lietuvos susisiekimo ministras, tiltų statytojas), nuostabiai gražiame kairiajame Jotulės krante. Dvaras pastatytas dar 16 a. pab., pavadinimą gavęs nuo jo savininko Sviatochnos vardo. Čia atsiveria nuostabus vaizdas: garbanoti pušynai, senųjų Kriūkų panorama, upių tėvo Nemuno mėlyna juosta, didingas Seredžiaus piliakalnis, Dubysos slėnis.

Grūdų sandėlis „Špykėrė“
Dviejų aukštų grūdų sandėlis yra XIX a. architektūros statinys. Jis priklausė pirkliams ir buvo skirtas supirktiems javams laikyti. Iš čia grūdus Nemunu plukdydavo į Vokietiją. Prie „Špykėrės“ kasmet gegužę vyksta Žiobrinių šventė, kurios metu senoviniu būdu kepami žiobriai, verdama žuvienė.


Žemosios panemunės dvaras
Įkurtas XVI a. pabaigoje, priklausė J. K. Gedgaudui, Tiškevičiams, Fergissui, Zanams. Po 1922 m. dvaras buvo išparceliuotas. Dvare kurį laiką mokytojavo lietuvių literatūrinės kalbos tėvas J. Jablonskis, čia lankėsi poetas A. Mickevičius.

Žemosios panemunės piliakalnis su senąja gyvenviete
Piliakalnis yra ant kairiojo Nemuno kranto aukštumos kyšulio, vakariniame ligoninės sodo gale. Iš šiaurės supa Nemuno slėnis, kuriuo greta piliakalnio praeina Zapyškio–Kriūkų vieškelis. Kaip ir kiti Panemunės krantiniai piliakalniai, Žemosios panemunės piliakalnis datuojamas XIII–XIV a.


Mikytų piliakalnis Pavilkyje
Vadinamas Smailakalniu, yra tarp gilių daubų. X–XII a. kapinynas – respublikinės reikšmės archeologijos paminklas.

Šėtijų piliakalnis
Vadinamas Jundakalniu, yra prie Liekės upelio žiočių. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pab.