Sveiki,
ši LinoV suorganizuota kelionė pačiam organizatoriui gal ir buvo eilinis pasivažinėjimas, tačiau man - tai "survival" (išlikimo) žygis. Ne tik fizinių, bet ir psichologinių galimybių išbandymas, nes beveik visą kelionę (iki Birštono) nežinojau nei kada jis baigsis ir ar iš viso baigsis, nei kiek kilometrų liko iki galo. Bet tame, ko gero, ir yra visas žygio žavesys. Teko patikrinti nemažai lauko keliukų į niekur, ir po to vėl grįžti į trasą, tam keliukui pasibaigus pievoje, brūzgynuose ar negyvenamoje sodyboje. Virtau per galvą į negilų griovį, susmigus priekiniam ratui nepastebimoje apsemtoje duobėje, po to teko šlapiam tęsti kelionę. Įkalnių pasitaikė daug ir ir nemažų, prieš kurias Parodos kalnas tikrai nublanksta. Įsiminė važiavimas nuo Kašonių link Verknės upės, kur pagal žemėlapį turėjo būti trys tilteliai. Privažiavus upę ir tik apklausius vietinius gyventojus ir dar perbridus užlietą pievą, pavyko rasti vienintelį išlikusį kabantį tiltelį. Tik tada supratau, kad ko gero pavyks grįžti iki Kauno, nes Birštonas buvo visai netoli. O prieš tai kelis kartus buvo minčių viską baigti ir važiuoti į visai netoli (prie Dovainonių) esantį savo sodą. Vis dėlto nesigailiu, kad išsirengiau į šią kelionę,visiems siūlyčiau tai išbandyti.
Ačiū Linui už kantrybę ir užsispyrimą, siekiant tikslo.
keletas nuotraukų, kurios visiškai neatspindi kelionės dvasios (nebuvo kada fotografuoti) -
http://picasaweb.google.lt/arunas.rutka ... Marias2010Arūnas
p.s. dar kelionės pabaigoje pradžiugino Rokuose sutiktas aktyvusis Gytis Slavinskas, su draugu mus palydėjęs iki Šančių