Ignalinos etapas pats "maratoniškiausias" iš visos MTB maratonų taurės. Rytas su niūra ir nervinga nuotaika dėl prastos fizinės formos, be normalių treniruočių prarastos vasaros ir savigrauža dėl prasto pasiruošimo nežadėjo nieko gero. Nors oras geras, bent tiek... Apšilimo bandymai, greitas startas ir jausmas kad "koja eina" praskaidrino mintis. Jei "eina" - reikia minti. Pusantro rato ėjo kaip iš pypkės, daug geriau nei tikėjausi visą savaitę laukdamas varžybų ir pakeliui į Ignaliną. Važiavau su stipresne grupele, kurios nugaras dažniausiai matau tik pirmo rato pradžioje. Bet treniruočių trūkumas davė žinoti, koja ėjo toliau, o greitis pamažu krito. Mano greitesni "naujieji kolegos" numynė į priekį, aš palengva išplaukiau ir likau didesnėje susiformavusioje grupėje. Na, pusantro rato buvo greitai ir smagu, pranoko lūkesčius - tai galvoju, parminsiu su šia grupe į finišą, atrodo visiems pakeliui. Žvyrkeliuose šalia pasirodęs Eimis ir ant Ažušilės kalno aplenkęs ir Andrius įkvėpė azarto dar palenktyniauti, tai atsuku įkalnėn, antras kvėpavimas veikia. Iš grupelės pirmas pradedu greitą nusileidimą link dviračių tako. Kaip pasakė kažkas mynęs šalia - smagiausias maratono kilometras. Vėjas ausyse švilpia, greitis geras, viskas puiku.
Tik staiga pyyysssttt, atrodo kad sprogo kairė blauzda. Akyse aptemo, praradau nuovoką, kairė koja išsijungė, su pečiu į pušį ir guliu, negaliu pajudėti iš skausmo. Eina iš kairės kojos į visą kūną. Net dviračio patraukti nuo tako nėra jėgų. Visi bendrakeleiviai prašvilpė pro šalį, man jau aišku, kad varžybos baigtos. Iki finišo dar 10 km. Pasidžiaugiau, kad virtau į kairę pusę, o ne dešinėn žemyn nuo šlaito pro medžius. Rūpestinga mergina sustojo, atkakliai siūlo kviesti greitąją. Mėšlungis arba raumens plyšimas, dėl to susinervinu, kad tik nebūtų pažeistas raumuo, nes sezonas dar nesibaigė ir tokių traumų nesinori. Grįžęs perskaičiau, kad žmonės stiprius mėšlungio skausmus vertina 8-9 iš 10. Pirmą kartą susidūriau su tokiu mėšlungiu per visą dviratininko karjerą. Nuo šiol gerai suprasiu pakelėje besiraitančius sutrauktomis kojomis.
Kažkaip atsistoju, kažkaip pusiau su viena koja parminu į finišą. Širdy džiaugiuosi ir dėkoju apvaizdai už tuos 1 ir 2/3 rato smagių lenktynių. Mėšlungis irgi apvaizdos ženklas. Dar pagalvosiu ką jis reiškia.
P.S. vėl pasidžiaugiu kelione su Dviratų komanda "Kautros" autobusu. Nenorėčiau vairuoti mašinos sutraukta koja. Paulius visus pavaišino alumi, bala nematė to mėšlungio ir smagiai riedam namo, dalinamės įspūdžiais. Pasirodo, mėšlungis šiandien buvo populiarus dalyvių tarpe. Straipsnyje perskaičiau, kad mėšlungis dažnesnis vasarą, intensyviai sportuojant, kai organizme visko trūksta, daug streso, netenkama daug skysčių. Skausmingas vasaros ir gyvenimo būdo ženklas