Šiek tiek įdomaus netyčia sužinojau apie rožinę spalvą, tai pamaniau pasidalysiu
Pasirodo, nemažai amžių, bene iki pat karo, rožinė spalva europos aukštuomenėje buvo laikoma vyriška, todėl visokie vyriški daikteliai dažnai būdavo rožinės spalvos, o moteriški - mėlynos. Tie, kuriais galėjo naudotis ir vyrai, ir moterys, tai buvo dažomi margai (rožine ir mėlyna spalvomis). Toks suvokimas atėjęs nuo bažnyčios, mat Jėzaus, bei Marijos apdarai paveiksluose vaizduojami atitinkamai rožine, bei mėlyna spalvomis. Žinoma, pagal Lietuvišką pasaulėžiūrą, tai vyriškomis turėtų būti balta(!), rusva, bei žalsva spalvos (ne veltui sakoma „drūts vyrs, kap aržuols!", „berneliai - berželiai, mergelėms - liepelėms meilyjas“, „Augo sūnelis - klevelis“ ir t.t. mums labai vyriška tapatintis su medžiais, tiek spalvomis, tiek elgesiu). O Moteriškomis - visos spalvos, mat mūsų mergaitės be galo gražios būtent todėl, kad visuomet mėgo puoštis, bei būti gražiausiomis (ne gražiomis, bet gražiausiomis!).
! Balta spalva Lietuvių pasaulėžiūroje yra iš ties įdomus reiškinys, mat neša maginę, bei praktinę reikšmę. Dvasiškai suvokiama, kaip mirties spalva (mirdamas kūnas pabąla, mirdama gamta taip pat pabąla), užtat dvasininkų buvo/yra mėgiama kuomet reikia atlikti apeigas susijusias su mirusiais protėviais, vėlėmis. O štai praktinė prasmė susiveda į tai, jog skaisčiai baltą drabužį sunku išlaikyti/išskalbti, todėl baltai parėdytas vyras - darbščios šeimininkės pasididžiavimas. Pamatęs kokį vyrą su nelabai baltais, ar nešvariais baltais marškiniais, visas kaimas liežuviais plakdavo nevalyvą pačią! Arba, liaupsindavo josios neregėtą darbštumą, kuomet išvysdavo skaisčiai baltais marškiniais pasirengusį...
Tai tiek va nukrypimo apie spalvas, dabar aišku, jog EU su rožiniu dviračiu likčiau visiškai suprastas ir priimtas už normalų „gėjuką“(R), o štai Lietuvoje, kur gėjavimo paprotys ne taip išplitęs - rizikuoju
Nors Lietuviui, tai turėtų būti tiesiog spalvos, mes pirmiausia praktiški žmonės, ryškus dviratis - geriau matomas kelyje. O galiausiai, galiu pasidžiaugti, jog mano KM ne rožinės, bet šviesiai alyvinės spalvos, todėl užkrečia pakilia, pavasariška nuotaika 
