Velomanai.lt

Antiperspirantas ne užkemša, jo veikimo principas kitoks -- sustabdo poros prakaito išskyrimo funkciją, ją "išjungia". Užtat talkas tikrai veikia grynai užkimšimo ir sugėrimo principu. Svarbu naudojimo metas: antiperspirantai naudojami tik išsimaudžius, o talkas jau suprakaitavus. Antiperspirantas veikia kelias paras, prausiantis pilnai nepašalinamas. Yra toks blogumas, kad sustabdžius stambiausių prakaito liaukų veiklą (pažastys, kirkšnys, delnai, pėdos, kakta), suintensyvėja kitų liaukų veikla kaip šalinimo organo funkcija. T. y. ima labiau prakaituoti kitur. Yra kitas būdas nuotrinoms sumažinti: neskusti plaukų intensyviausio prakaito išskyrimo zonose, bet ne visiems tai nepriimtina estetiškai ir dėl kvapo, taip smarkiai didėja nemalonaus kvapo išgarinimo plotas.

Antiperspirantų veiklioji medžiaga yra druskos: aliuminio chlorhidratas arba aliuminio ir cirkonio mišiniai. Visų šitų medžiagų veikimo principas tas pats: jie reaguoja su prakaite esančiais elektrolitais, suformuodami gelinį kamštį poroje, taip sustabdydamas prakaito išsiskyrimą. Kamštis dar susidaro druskoms reaguojant su keratino skaidulomis, beigi jos pačios dar priverčia susitraukti pačią porą. Beje, šios druskos dar sugeria išsiskyrusį prakaitą, todėl antiperspirantas veikia dvejopu principu: užkemša ir sugeria.

Aliuminis gali išaukti dermatitą, o cirkonis sukelti alerginę reakciją.

Manau čia radau išsamesnį ir tikslesnį antiperspirantų veikimo aprašymą. Jei gerai suprantate angliškai.

Be to, vos kelis mėnesius reguliariai pavartojus antiperspirantus, degraduoja prakaito liaukos, dėl ko ir nutraukus vartojimą, prakaitavimas lieka gerokai mažiau intensyvus (tą pastebėjau labai seniai). Konkrečiai, niekada nenaudojau dažniau nei kas antrą dieną. Niekada jokių užsikimšimo problemų nebuvo -- atvirkščiai, jos išnyko ėmus naudoti antiperspirantą. Kai tenka per didžiuosius karščius ilgai vairuoti dviratį ar automobilį, nedaug antiperspiranto naudoju delnams - sausos rankos tada ne tik maloniau, bet ir saugiau (nekenčiu pirštinių).
Cirkonio junginiai mano žiniomis nebenaudojami kaip kenksmingi sveikatai. Tingiu ieškoti ar jie yra draudžiami ES.

Kremai man atrodo patikimiau už dezodorantus

_________________
http://www.dviratai.lt - varžybos, maratonai, paradai, klubas.
DSK Dviratai-Daistatus naujienos, įdomybės apie dviračius FB
Elektrėnų GX Ralis dviračių maratonas 2018-10-13 d.

______, ten esantis pačio veikimo principas yra skurdesnis ir aprašyta tik viena pusė. Aprašo iš principo tą pati porų užsivėrimą, tik plačiau (užkišta pora neleidžia prakaitui patekti ant odos, sukeldama liaukos išbrinkima, kuris savo ruožtu mechaniškai užveria porą).

Bet mes per daug nuo temos nukrypstam

Kodėl nuo temos..? taigi apie sveikatą
Ląstelės išbrinkimo negalima lyginti su kamščiu kanale tarp ląstelių, tai nieko bendra fiziologiškai. Kamštis susidaro ir savaime, nesant intensyvaus "skysto" prakaitavimo, kuomet liaukos pereina labiau į šalinimo nei vėsinimo funkciją.
Dabar pasiskaičiau apie galimą antiperspirantų kenksmingumą. Tai, kad gali sukelti vėžį tebėra hipotezė, pagal atliktų tyrimų statistinius duomenis koreliacija neišeina (dėl vėžio vengiama kaltinti radiacinę taršą, nes daugelis šalių suinteresuotos energetikos ir ginkluotės plėtimu). Tai, kad antiperspirantas kaip rašo labai retais atvejais sukelia alergiją irgi neaktualu nealergiškam žmogui - tai neįgyjama ilgiau kontaktuojant, alergijos atsiradimo mechanizmas kitoks. Pvz. gana nemažai žmonių alergiški nikeliui, bet dėl to visiems kitiems naudojantiems nerūdijančio plieno gaminius nei šiltą, nei šalta. Žodžiu, naudoti ar ne, spręsti kiekvienam asmeniškai. Sakykim talko aš nenaudočiau, nes jis užpildo poras, sugerdamas prakaitą išbrinksta ir išplečia poras, tuo sukeldamas sausumo pojūtį, t. y. netiesiogiai skatina prakaitavimą. Jei kažką kamuoja spuogeliai, verta pabandyti kaukes, turinčias baltojo molio (tipinė sudėtis, parašyta bus kaolin), jos gerai išvalo užsikimšusias poras ir lengvai nusiplauna, nebūtinai ant veido.
Dezodorantas veikia tik prieš kvapus, dezinfekuojančiai ir odouojančiai, tai nepainiokim.

Trūkt už vadžių, vėl iš pradžių

Jei paskaitytumėt rimtų dermatologijos ir kosmetologijos straipsnių ar knygų (pvz., Red. H. Butler, "Poucher's Perfumes, Cosmetics and Soaps", Springer), suprastum, kad mano komentarai ne iš piršto laužiami. Yra daug mechanizmų ir teorijų apie jas, kaip antipersiprantas veikia, bet jau daugelį metų ir, svarbiausia, dabar pagrindinis veikimas yra mano minėtas gelio susidarymas ir porų užkimšimas, kas trukdo prakaitui patekti ant odos, todėl jis sugeriamas tos pačios liaukos, kuri brinksta ir susidaro pusiausvyra. Taip, šituo ilgainiui pasiekiama, kad prakaitas nebeišsiskirtų, bet jo esmė - užkimšti poras. Cituoju:



Apie aliuminio įtaką vėžiui (šiaip čia aktualu moterims, nes kalba eina apie krūties vėžį) ir Alzheimerio ligai aš nekalbėjau. Be abejo tai labai didelis diskusijų objektas, besitęsiantis jau kelis dešimtmečius. Jei dėl vėžio, tai dar pakankamai didelėse hipotezėse klaidžiojama, bet dėl aliuminio įtakos Alzheimerio ligai sutarta gana senokai. Tiesa, čia eina kalba apie šimtosios procento dalies tikimybės padidėjimą, tad aš apie tai visai ir nekalbu Mat mes ir taip visko prisivalgom, prisikvėuojam, prisigaudom iš aplinkos daug didesniais kiekiais, kad nė skaičiuoti nesinori... Ką vien reiškia suvalgyti nenuplautą parduotuvėje pirktą vaisių.

Pagrindinė mano mintis yra ta, kad jei organizmas funkcionuoja gerai ir išskiriamo prakaito kiekis yra normalus, nesiūlau dirbtinai malšinti šio proceso. Aišku, čia pasirinkimas kiekvieno ir dauguma antiperspiranto įtakos gali ir nepajusti. Gi nesakiau, kad nepiknaudžiaujant ir tvarkingai naudojantis visus ims iškart ir išbers ar pasireikš kontaktinis dermatitas. Beje, antiperspirantas kuriamas naudoti TIK pažastyse, tad juo geriau nedengti kitų kūno vietų. Todėl dviratininkams tam tikrose vietose geriau naudoti kitus, t.y. spec. produktus.

O dėl cirkonio, tai ES (ir tuo pačiu JAV) antiperspirantuose nėra uždraustas.

Mano pastebėjimai.

Daugelis žmonių, kurie naudoja "klipsus" sustumia plokšteles maksimaliai link švaistiklio pusės. Automatiškai šlaunys būna arčiau viena kitos, ir padidėja trintis su sėdyne. Tad mano rekomendacija būtų plokšteles išcentruoti horizontalioje padėtyje.

Jei sėdynė minkšta, nerekomenduoju vilkėti aprangos su "pampersu" - gali sutrikti kojų kraujotaka. Nebent dažnai užpakalį kilnosi.

_________________
Dviračių meistras, reikia remonto, patarimo? PM arba 861178461

šiuolaikinis maistas tampa „tuščias“ ir silpnina imunitetą http://www.delfi.lt/news/daily/Health/m ... d=42487579

Pavasarėja... Tiems, kas nevažinėjo vasarą jau norisi tempti dviračius iš rusių, tiems, kas važinėjo žiemą norisi važinėtis dar daugiau...

Tačiau dabar einančios kelios savaitės yra vienos iš bjauriausių oro taršos požiūriu. Žiniasklaidoje pasirodantys straipsniai apie padidėjusią kietųjų dalelių koncentraciją nėra iš piršto laužti. Lietuvoje didžiausia oro taršos problema yra ne kokio kito teršalo, o būtent kietųjų dalelių koncentracija. Pavasarį, po žiemos, ji padidėja kai baigia tirpti sniegas bei ledas ir visas, ištisą žiemą bertas smėlis, išsausėja ir mašinų keliamas bei vėjo pustomas sukyla į orą. Savivaldybės imasi visokių priemonių, pvz vakuuminės mašinos (antra pastraipa).
Daugiau info, kas tos kietosios dalelės ir iš kur jos atsiranda, galite rasti internete pagoogline. Pasakysiu tik tiek, kad šios srities specialistai, sportiškai dviračius minančius ar pabėgiot šalia intensyvios gatvės užsinorėjusius asmenis vadina "filtrais". Nes tokie žmonės įkvepia nešvarų orą, o iškvepia jau švaresnį, nes dalis brudo pasilieka jų plaučiuose. Aišku, tai yra gerokai sušaržinta, bet tiesos tame yra.

1. Kasdien skelbiamą informacija apie oro kokybę galima rasti čia. Kadangi čia informacija yra oficiali, ji yra patikrinta ir patvirtinta ir todėl vėluoja vieną dieną, o savaitgalių ar švenčių laikotarpiu ir daugiau. Pažiūrėję, pvz, kovo 14d. duomenis pamatysite, kad kietųjų dalelių koncentracija buvo padidėjusi beveik dvigubai beveik visoje Lietuvoje. Kovo 15 dieną buvo padidėjusi tik Vilniuje, o Kovo 16d. nepakilo iki sveikatai pavojingo lygio.
2. Neoficialią (nepatikrintą ir nepatvirtintą) informaciją einančią tiesiogiai iš oro kokybės matavimo taškų esamu laiku galima stebėti čia.
3. Didžiausių miestų oro užterštumo žemėlapius galima pažiūrėti čia. Jie sudaromi modeliavimo būdu, reikalauja daug laiko sąnaudų todėl vėluoja metus ir daugiau, taip pat nėra daromi visiems miestams kiekvienais metais. Taip pat modeliavimo paklaida yra didelė (30-50%) tačiau vistiek galima susidaryti bendrą vaizdą, kokių gatvių ir kokių sankryžų geriau vengti.

Visai nenoriu atkalbėti važinėti dviračiu ir džiaugtis beprasidedančiu pavasariu. Tiesiog manau, kad turėdami daugiau informacijos kiekvienas geriau susidėliosite savo prioritetus ir padarysite sau tinkamas išvadas. Sėkmės.

_________________
Užsiėmęs

Kad jau pradėjai tai keli klausimai iš serijos "mitas tai ar teisybė?" kaip specialistui
1) teko girdėti kad didžiausia koncentracija būna kažkur iki 1 m aukštyje - dviratininko galva būna ~1.5-2 m aukštyje, todėl jo situacijoje yra tam tikrų pranašumų
2) teko girdėti kad blogiausia situacija gatvėse būna automobilių viduje, nes visi sėdi uždarose dėžutėse ir siurbia ora iš kaip tik to ~1 m aukščio
3) kuri iš dviejų blogybių blogesnė 30 min stovėjimas kamštyje automobiliyje Ukmergės g. ar pravažiavimas dviračiu per 10 min?
4) ar teisybė kad nuo kietųjų dalelių nėra jokių patikimų apsaugos priemonių už padorią kainą? (tipo respiratoriai ir pan?)

Ir ar iš to ką parašei derėtų pasidaryti išvadą kad geriau nevažinėti (ypač mieste) kol sušluos smėlį ir viską nuplaus stipresnis lietus?

_________________
Dema Iseo Winter edition
Focus Blue Ridge 2009/custom
Sporten Favorit

Lietus nenuplaus smėlio su purvais kurio gatvėse pilna, turi sušluoti, bet kada tai bus.. Vėjas pusto žemes, labai nemalonu, prisikvėpuoji ir į akis patenka..

_________________
la la la

1) ir 2) Skaičiau tokius išvedžiojimus. Kaip taisyklė jie pasirodo straipsniuose, kuriuose propaguojamas dviratis. Berods ten kalba eina apie dujinius teršalus išmetamus iš kamščiuose stovinčių mašinų išmetamųjų vamzdžių. Atseit priekyje stovinčio automobilio išmetamasis vamzdis yra labai arti sekančio automobilio radiatoriaus grotelių ir viskas patenka į vidų ar kažkas tokio... Kietosios dalelės yra ne dujos, o, daugeliu atveju, mažos mažos dulkelės. Kaip ten bebūtų, logiška, kad kuo toliau nuo taršos šaltinio (išmetamųjų vamzdžių, arba, kietųjų dalelių atveju - šaligatvio ar asfalto) koncentracija mažesnė. Tačiau kiek skiriasi pasakyti sunku, yra skirtingų metodikų ir skirtingų modeliavimo programų, kurios duoda skirtingus rezultatus. Kaip ten bebūtų skirtumas nėra toks, kad kai 1metro aukštyje koncentracija "labai nesveika", 2 metrų aukštyje jau "labai sveika". Na bet, jei žinojimas, kad įkvepi penkiomis dalelėmis mažiau nei sėdintis automobilyje, pakelia nuotaiką, tai gerai
Mano pirmoje ir antroje duotose nuorodose koncentracija matuojama 3-3,5 metrų aukštyje, o žemėlapiai sudaromi (trečia nuoroda) 1,8-2 metrų aukštyje (laikoma, kad tai yra kvėpavimo zona).

3) tokių eksperimentų neatliekam Gal yra internete išvedžiojimų. Reiktų paskaičiuoti, kiek įkvepia žmogus ramybės būsenoje per 30min, ir kiek važiuodamas dviračiu per 10min. Taip pat reiktų įvertinti, kad ko gero kai padidėjęs krūvis ne tik daugiau įkvepiama per laiko vienetą, bet ir patys įkvėpimai yra gilesni ir visas brudas giliau įlenda ir geriau prisikabina... čia jau ko gero labiau medikų reiktų klausti.
Nulėkimas Ukmergės gatve nuo kalno iš šeškinės gal ir pasiteisina, nes mint nereikia, gali minimaliai kvėpuot... kitą vertus, ta vieta bjauriausia Vilniuje...

4) Net kvėpuodamas per paprasčiausią medžiagą, o dar geriau drėgną medžiagą, įkvėpsi keliom dalelėm mažiau. Yra ir spec. kaukių tam skirtų. Nežinau kiek lengva Lietuvoje jas gauti. O kainos "padorumas" subjektyvus reikalas Gal vistik Lietuvoj jų sunku rasti ir kainuoja nepadoriai, nes Lietuvoje medikai padidėjusios koncentracijos laikotarpiu apsiriboja rekomendacijomis kiek įmanoma vengti išėjimo į gatvę ir tuo labiau sportuoti gatvėje.

Daugiau info apie kietąsias daleles



Parašiau, kad kiekvienas galite pasidayrti išvadas patys
Juk kiekvienam skiriasi prioritetai, situacija ir pan. Gal kažkas neturi mašinos o visuomeniniu transportu žūt būt nenori važiuiot, gal kažkas jau laaabaaaai pasiilgo dviračio, gal kažkieno trajektorija eina per parkus ir paūpius apvažiuojant bjaurius kelius ir sankryžas, gal kažkam visai neįdomu ką jis įkvepia (juk yra ir rūkančių dviratininkų) Vot taip.

_________________
Užsiėmęs

Kaip šioks toks aplinkosaugininkas pakomentuosiu šiuos svarstymus. Labai gera ir laiku tema. Bet nereikia gąsdintis ir liautis važinėjus dviračiu. Aurelijau, išvados, kad ilgai kamščiuose praleidžiantys vairuotojai gauna didesnes teršalų dozes nei pro šalį pravažiuojantys dviratininkai, remiasi tyrimais, ne išvedžiojimais Tavo teiginiai labiau panašūs į išvedžiojimus, o SAR klausimai labai teisingi
Faktas, kad tokiu oru, kai sausa ir miestų aplinkoje daug dulkių, ore susidaro kenksmingos smulkiųjų dalelių koncentracijos, kurios kenksmingos sveikatai.
Faktas, kad šios dalelės yra kenksmingos sveikatai.
Faktas, kad oro tarša matuojama stacionariuose matavimo postuose (pvz. Vilniuje tik 4, Kituose miestuose po 1-2), ir šie matavimų duomenys neatspindi jokios tikrosios padėties gatvėje, kurioje duotu momentu esate jūs. Nes dalelių koncentracijos visada yra dinamiškos, kintančios laike ir vietoje dėl vėjo, trašos šaltinių, ir kitų priežasčių. Geresnį vaizdą duotų reguliarus mobilus monitoringas, bet toks nevykdomas dėl lėšų stokos.

Faktai apie važinėjimą dviračiais ir galimą kietųjų dalelių poveikį.
Drąsiai važinėkite dviračiais ir nebijokite. Mieste dažniausia važiuojama nedideliu greičiu, ypač važiuojant susisiekimo tikslais. Todėl kvėpavimas padažnėja nedaug. Jūs niekada nevažiuojate per ištisinius dulkių debesis. Kaip minėjau, koncentracijos įvairiose miesto vietose labai skirtingos ir dinamiškos. Tikrai esate aukščiau, nei pažemėje sėdintis ir per automobilio priekį į saloną aplinkos orą gaunantis vairuotojas. Patalpose oras dažniausiai yra labiau užterštas nei lauke, tame tarpe ir automobilio salone. Tai nustatyta įvairiais tyrimais.
Važinėjimo dviračiu nauda sveikatai yra daug kartų didesnė už tokius žalingus reiškinius kaip kietosios dalelės Lietuvos miestų ore. Pasirinkite maršrutus toliau nuo judriausių didelio eismo gatvių. Reikalaukime, kad nedelsiant būtų valomos miestų gatvės nuo susikaupusių dulkių.

_________________
http://www.dviratai.lt - varžybos, maratonai, paradai, klubas.
DSK Dviratai-Daistatus naujienos, įdomybės apie dviračius FB
Elektrėnų GX Ralis dviračių maratonas 2018-10-13 d.

Keli pastebėjimai (bei pasikartojimai/paaiškinimai) atsakant į Lino žinutę:

1. Kaip jau minėjau, taršos žemėlapiai sudaromi 1,8-2 metrų aukščiui. Taigi, pagal kvėpavimo aukštį jie labiau tinka dviratininkams nei automobilistams. Žemėlapių paklaida 30-50%.
Kasdien skelbiamoje oficialioje informacijoje apie oro kokybę bei informacijoje tiesiogiai iš oro kokybės matavimo taškų esamu laiku duomenys skelbiami 3-3,5 metrų aukščio. Taigi vėl, labiau tinka dviratininkams nei automobilistams. Duomenų paklaida 15-25%.
Kaip jau minėjau, visai logiška, kad žemiau sėdintiems vairuotojams tenka didesnė koncentracija nei dviratininkams, nes vairuotojai sėdi arčiau taršos šaltinio. Galbūt tas skirtumas vos keli procentukai (na, bet čia, berods Linas žino kožkokios informacijos, galėtų pasidalinti). Kaip ten bebūtų, ir kiek didesnė koncentracija tektų vairuotojams, visiškai neteisingi Lino lozungai, kad "važinėkite dviračiais, nekreipkite dėmesio ir nebijokite", nes atseit ta visa tarša aktuali tik automobilistams ar dar kažkam tik ne dviratininkams. Nes kaip jau minėjau visa pateikiama informacija daugiau ar mažiau teisingesnė dviratininkui nei automobilistui. Todėl kai duomenys rodo, kad koncentracija padidėjusi Vilniuje (raudoni skaičiai pirmame stulpelyje) arba visoje Lietuvoje tai tas pilnai galioja dviratininkams ir verta kreipti dėmesį į tokias ar tokias žinutes spaudoje bei asižvelgti į tokias sveikatos specialistų rekomendacijas kaip "likti namie" ar "nevažiuoti dviračiu" nuoroda (paskutinė pastraipa).

2. Teiginys, kad matavimo duomenys iš stacionarių matavimo postų neatspindi jokios tikrosios padėties gatvėje, kurioje dabar yra dviratininkas, yra neteisingas.
Postai pasirenkami neatsitiktinai. Yra krūva europos sąjungos reikalavimų ir nurodymų (ištisos direktyvos) pagal kuriuos reikia parinkti postų skaičių ir vietą, taip kad jos kuo tiksliau atspindėtų situaciją. Daug protingų dėdžių laužo galvas ir sprendžia kokiose vietose reikia statyti postus Lietuvoje. Jei kalbam konkrečiai apie Vilnių, tai du postai yra specialiai atokiau nuo gatvių taip, kad juos užstotų medžiai ir pan. (jie rodo miesto foninį užterštumą), ir kiti du postai yra specialiai prie intensyvios gatvės ir sankryžos (jie rodo transporto sukeliamą taršą). Kas keli metai vykdomi brangūs laikini kitokio tipo matavimai skirtingais sezonais. Kad ir būtent šiuo metu yra vykdomas tyrimas, kurio metu vienu metu matuojama keliuose šimtuose taškų per visą Lietuvą. Yra perkama brangi programinė įranga, kuria naudodamiesi, specialistai, baigę specialius mokslus, modeliuoja taršos žemėlapius. Esant būtinybei keičiama matavimo postų vieta ir t.t. ir t.t..
Šimtaprocentinio tikslumo, aišku nėra. Tačiau vistik teisingiau yra teigti, kad matavimo postai atspindi padėtį gatvėje, kurioje dabar yra dviratininkas, nei sakyti, kad "neatspindi jokios".

3. Teiginys, kad patalpos yra labiau užterštos nei laukas, nėra tikslus, o šiame kontekste dar ir klaidinantis. Taip, paprastai reikia vėdinti patalpas ir rekomenduojama daugiau laiko praleisti lauke. Tačiau ne tada, kai yra situacija apie kurią dabar diskutuojame. Esant padidėjusiai dalelių koncentracijai nerekomenduojama eiti į lauką, o "vėdinant kambarius, langus reikėtų uždengti drėgna marška".

4. Kokiu ten nedideliu greičiu važiuojama mieste ar susisiekimo tikslais ir kiek "nedaug" padažnėja kvėpavimas, tegul sprendžia patys forumiečiai
Pabrėšiu, tik tiek, kad nustatyta kenksminga dalelių riba apskaičiuota, taip pavadinkim, normalioms sąlygoms. O jei kvėpavimas padažnėja, kad ir "nedaug" tai tik reiškia kad poveikis organizmui kad ir "nedaug", bet dar stipresnis.

5. Bet tik ne tada, kai kietųjų dalelių koncentracija gerokai viršija normą!

Neatkalbinėju nuo važinėjimo dviračiu. Naudokitės pateikta informacija ir nuorodomis, kreipkit dėmesį į pasirodančius pranšimus spaudoje. Taršos žemėlapiuose panagrinėkite kurios vietos bjauriausios ir kurios švariausios (gaila, kad Kauno nėra). Protingų sprendimų ir sveikų pasivažinėjimų visiems.

_________________
Užsiėmęs