Sveiki kolegos dviratininkai, turistai ir visi gamtos mylėtojai,
Daugelis ne tik važinėjate upių pakrantėmis, bet mėgstate plaukioti baidarėmis ar ilsėtis šalia tekančio vandens.
Natūralioms upių pakrantėms ir slėniams iškilo didelė grėsmė. Gamta-mūsų namai, todėl pavojus mūsų bendriems namams. Mūšiai dėl Lietuvos upių išgelbėjimo pasiekė kulminaciją ir reikia skubios visų Jūsų pagalbos iki 2011m. lapkričio 18 d.
2010 m. lapkričio 18 d. (šį ketvirtadienį) Seimo aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas bandys teikti įstatymą, kur numatyta labai intensyvi hidroenenergetikos plėtra (upių kastravimas). Labai prašome visų Jūsų kuo skubiau, geriausia iki trečiadienio (lapkričio 17 d.) pietų, pasiųsti elektroninius laiškus Seimo pirmininkei su žemiau pridedamu ar panašiu tekstu. Būtų labai gerai, panašius laiškus pasiųsti ir Jums žinomiems Seimo nariams. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Seimo narių elektroninio pašto adresai sudaryti taip :
vardas.pavardė@lrs.lt. Juos rasite
http://www.lrs.ltSeimo pirmininkės adresas yra toks:
Irena.Degutiene@lrs.ltJei nepavyktų laiško seimūnams pasiųsti iki rytdienos pietų, vadovaukimės patarle - geriau vėliau negu niekada.
---------------------------------
Gerb. Seimo Pirmininke,
2010 m. lapkričio 18 d. (šį ketvirtadienį) Seimas pradeda svarstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą ir Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J.Šimėnas, nežiūrint daug kartų pateiktų argumentų, vis tiek teikia Seimui įstatymo projektą, kurio 13 straipsnyje yra suformuluotas uždavinys iki 2020 metų hidroelektrinių suminę įrengtąją galią padidinti nuo 127 MW iki 250 MW.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad to neįmanoma pasiekti nestatant užtvankų ant didžiųjų Lietuvos upių - Nemuno ir Neries bei svarbiausių jų intakų – Minijos, Jūros, Dubysos, Merkio, Šventosios, Žeimenos, Akmenos. Taip būtų paskandinti dešimtys tūkstančių išskirtine biologine įvairove ir kultūrine bei rekreacine verte pasižyminčių upių slėnių, bei galutinai užblokuoti dar likę žuvų migracijos keliai.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad įgyvendinus įstatymo projekte numatytus hidroenergetikos plėtros planus (250 MW), gaunamas papildomos elektros kiekis sudarytų tik 3,5 proc. mūsų elektros poreikių. Kadangi elektros pavidalu mes sunaudojame apie 16 proc. visos energijos, tas reiškia, kad užtvenkus paskutines dar likusias natūralias upes, Lietuvos energetinė nepriklausomybė padidėtų tik 0,6 proc.
Vietoj hidroelektrinių statybos įgyvendinant energijos taupymo ir efektyvaus naudojimo priemones ir gamtai draugiškesnės atsinaujinančios energetikos plėtrą, rezultatai aplinkosaugai ir energetinei nepriklausomybei būtų žymiai geresni.
Pagal energetikos specialistų skaičiavimus, kuriais remiantis buvo parengta ir patvirtinta Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo strategija, norint sėkmingai įgyvendinti nacionalinius tikslus (iki 2020 m. gauti 20 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių) ir ES direktyvas, užtenka hidroelektrinių galią padidinti tik iki 141 MW. Šį tikslą galima pasiekti, nestatant naujų užtvankų
ir nenaikinant natūralių upių, bet įrengiant hidroturbinas ant esamų užtvankų bei naudojant nepatvankines technologijas.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad didesnis nei iki 141 MW hidroelektrinių galių padidinimas neįmanomas nepažeidžiant Lietuvos Saugomų teritorijų ir Vandens įstatymų, Bendrosios ES Vandens politikos direktyvos ir mūsų tarptautinių įsipareigojimų dėl migruojančių gyvūnų apsaugos.
Prašome Jūsų nepritarti hidroelektrinių galios didinimui daugiau nei tai numatyta Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo strategijoje (iki 141 MW) bei dar likusių Lietuvos upių naikinimui ir palaikyti A.Stancikienės, A. Salamakino, G. Songailos, J.Pinskaus ir kt. Seimo
narių pasiūlymui hidroelektrinių galią didinti tik iki 141 MW.
Pagarbiai,
Vardenis Pavardenis (jūsų vardas, pavardė)
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Manau tiesiog suskaičiuos bendrą kiekį. Bet tai irgi gerai. Tegu laiškai plaukia toliau 
