Sveiki, jau senai galvojau apie šios temos kūrimą, bet tai laiko tam nerasdavau, tai atrodė visa ši idėja beviltiška, bet juk nepabandęs nesužinosi!
Taigi, kodėl toks pavadinimas ir ką aš noriu pasakyt šią temą?
Prisiminkime, kas nutiko pernai... pavasarį berods, kai kažkas partrenkė "bobutę" Laisvės Alėjoje... Kalbu dabar iš esmės net ne apie patį įvykį, o apie pasekmes. O pasekmės buvo tokios: Savivaldybėje rimtai buvo svarstoma naikinti dviračių taką, internetiniuose dienoraščiuose VISUR buvo daug š*do kraunama ant dviratininkų, štai keletas citatų:
Cituoti:
dviratininkų iškėlimo iš Laisvės alėjos. AZ UZ TAI kitaip baisu bus vaikscioti laisves aleja ...
Cituoti:
butinai naikinti Laisves al. ta dviraciu taka. Lai daro dviraciu takus gatvese, nes tai transporto priemone ir ne vienas pestysis neis tuo taklu. ir tik nereikia dviratininku vargsais daryti. pavaikscoikite Pasiles gatves saligatviais, baisu eiti, Lekia i Panemunes sila, o jau pesciuju tiltu debilai lekia ir nepagalvoja,kad koks vaikas gali pasimaisyti. Lektu koks nors vienas per tureklus tai gal pradetu galvoti
Cituoti:
Laisvės alėja yra pėsčiųjų gatvė ir dviračiams čia ne vieta. Čia žmonės ateina pasivakščioti su vaikais, kodėl jie turi saugiotis čia lakstančių dviratinikų. Dviračių taką reikia iškelti į krantinę, kitas mažiau judrias vietas, kur mažai pėsčiųjų, o dviračių taką Laisvės al. nori išsaugoti tik patys dviratinikai, jie ir rašinėja tą taką palaikančius komentarus.
Tai tik keletas citatų per porą minučių "googlinimo", bet manau esmę suprantat - praeiviai nekenčia dviratininkų, nes jų akyse mes esame "blogiečiai".
Manau dėl tokių dalykų pastaruoju metu daugėja ir susidūrimų tarp automobilių ir dviračių kelyje. Vairuotojai tyčia spaudžia dviratininkus prie borto (pats esu su tuo susidūręs, kai buvo akivaizdu, jog vairuotojas tai darė tyčia).
Visa tai mes galime pakeist, tam ir kuriu šią temą.
Esmė yra tame, kad pėstieji ir vairuotojai dažnai mato, kaip dviratininkai važinėja per perėjas, vakarais būna be šviesų, nesigaudo kelyje, t.y. važiuoja kaip nori, iš to ir kyla neapykanta. Visa tai mes galime pakeisti, ir iš tikrųjų tai nėra taip sunku, kaip gali pasirodyt.
Prisiminkime seną kaip pasaulis patarlę - "Nori pakeisti pasaulį - pradėk nuo savęs". O kas mums trukdo būtent taip ir padaryt? Manau, kad tai mūsų nepasitikėjimas savimi, abejingumas...
Atrodo: "Nu ką aš, vienas iš tūkstančių dviratininkų galiu pakeist? Važinėsiu kaip važinėjau, vis tiek niekam nerūpi mano važiavimas..."
Iš tikrųjų nėra viskas taip sudėtinga, ir tai man dašuto važinėjant paskutinę 2011 metų savaitę.
Kasdien važinėjau maždaug tais pačiais keliais, tuo pačiu laiku (apie 18 val, kai mieste pats pikas). Pastebėjimai buvo tokie: Pirmadienį važiuoju dviračiu, tvarkingai perėjose praleidžiu pėsčiuosius, kai netingių - prisistabdau Laisvės Alėjos dviračių take, kai pamatau pėsčiuosius ir tiesiog paprašau užleisti dviračių taką dviratininkams, juk pėstiesiems ir taip kur kas daugiau vietos yra skirta (aišku ne prie kiekvieno taip pristabdydavau, o tiesiog kai nuotaika buvo gera ir nebuvo noro kur nors skubėt), kertant gatves, kurios eina skersai Laisvės Alėją pristabdau, jeigu yra automobilių - sustoju, ir lauku, kol praleis (dažniausiai nuleisdamas lempą žemyn ir įjunkdamas mirksėjimo režimą), važiuojant pagrindiniu keliu gal ir ne visai gražiai, tačiau neduodavau vairuotojams pamiršt, kad kelyje ne tik automobiliai egzistuoja - ten kur buvo automobilių šalutiniame kelyje, besiruošiančių sukti į pagrindinį - įjunkdavau mirksėjimo režimą ant lempos (prieš tai jau ne kartą buvo man palei pat priekinį ratą išlindę automobiliai, tiesiog neįvertinę mano greičio ar nepastebėję, nors nežinau kaip galima MagicShine šviesos nepastebėt), tą patį darau ir kai matau, kad automobilis tuoj suks į kairę man prieš nosį. Užmiestyje važiuojant kartais būna, kad vairuotojai nekreipia dėmesio į dviračio lempą ir važiuoja įsijungę tolimas šviesas, pamirgsėjus savo lempa, dažniausiai ir jie persijunkdavo ant artimų...
Taigi, jeigu pirmadieni dar buvo viskas kaip ir visada, tai ketvirtadieni jau pastebėjau, kad žmonės geranoriškiau žiūri į manę, rečiau bando užkišt automobiliai, Laisvės Alėjos dviračių takas apituštis, pėstieji jau ne taip stebisi, kai dviratininkas sustoja prie perėjos...
Galbūt tai tik sutapimas, bet man kažkodėl atrodo, kad žmonės spėja priprast prie gero gan greitai (kasdien įvairiuose vietose pasitaikydavo vis tos pačios mašinos, tie patys žmonės, žinoma ne visi, o gal tik kokių 10-20%, bet ir to gana).
Štai tokie mano pamąstymai apie toleraciją keliuose.
Jeigu vien po mano tokių važinėjimų gaunasi, kad žmonės pradeda toleruot dviračius keliuose, tai manau jeigu visi prisidėtų prie teisingo važiavimo (t.y. nepažeidinėjant KET), tai ir žmonės kur kas geriau galvos apie mus
O tam tereikia tiek nedaug, tik kad kiekvienas po truputį keistų savo įpročius, ir vietoj važiavimo per perėją piko metu - persivestų dviratį, vietoj neprognozuojamo manevravimo - rodytų posūkius rankomis, vietoj nardymo tarp žmonių tokiose vietose kaip Laisvės Alėja - laikytųsi dviračių tako... Kad tamsoje važinėtų įsijungęs priekinius ir galinius žibintus...
Tai tiek iš mano pusės.
P.S. Labai atsiprašau už netvarkingą temą, tiesiog labai daug minčių vienu metu užpuola ir sunku jas tvarkingai išdėliot, galbūt po kiek laiko paredaguosiu šį pranešimą
P.S.S. Praeitis - ne dabartis, tad prašau nepradėt man rašinėt, kad ir pats neperseniausiai nardydavau tarp žmonių, važinėjau per perėjas ir t.t, tokie įpročiai gan nesunkiai ištaisomi
D. Tarkim aš į treniruotes važiuoju viena iš labiausiai avaringų gatvių mieste: Nemuno-Klaipėdos gatvių sankryžą mano kelionės pradžia o pabaiga Liepų al. Ką noriu pasakyti. Jei važiuojate +38m/h, niekas jūsų nespaus prie kelkraščio (na aš važiuodamas +40km/h pasiemu dešinę eismo juosta 
, nes man nardyti tarp pėsčiųjų, kur greitis ribojamas ligi 20 (šalia yra žmonių/dviračių takas), paprasčiausiai nėra noro, nes galiu netyčia užmušti kokį dieduką ar bobutę išėjusią iš autobusų stotelės ir nepastebėjusius manęs. Grįžtant iš bazės važiuoju ramesnėmis gatvėmis, kur automobilių beveik nėra, ir ten asfaltas aišku gal ir prastesnis, bet geriau, nei ant kai kurių takų. Važiuoju kartais visiškai be automobilių gatvėmis(žiūrint ar skubu, jei ne tada važiuoju ramiomis gatvėmis). Pasiimu riebius 2 metrus maksimaliai, nes prie pat kelkraščio daug šiukšlių ir balų. Kartais pasitaiko nepastebima bala, todėl aš ją apvažiuoju šiek tiek išvažiavęs į gatvę. Važiuodamas pro automobilių eiles palieku metro tarpą, jei mane lenkia automobilis, jis lenkia garbiu atstumu. Man taip atrodo, jog arba jūs lendate į gatves turistiniu greičiu (20km/h) arba paprasčiausiai kažko esate prisidirbę. Pats dabar stengsiuosi rodyti posūkius kuo dažniau, nes ne visada tai išeina ( jei varai ant 40km/h ir suki dešinėn prastu keliu tai posūkio rodymas gali baigtis po automobilio ratais. Be to jei jūs ten kažką ne taip padarysite, niekas nekvies policijos ( turiu omeny nerodysit posūkio ar kažko):DD tik pagrūmos pirštu. Aišku pas mane dviratis baltas ( privalumas gatvėse naktimis) gale yra atšvaitas.
. Štai ką norėjau pasakyti.
Kai mane nutrenks, ateisiu čia pasiguosti. Iš anksto užsisakau užuojautą ir palaikymą. Juk mes dviratininkai, turime būti vieningi. Nes jei vieni pradės nulipinėti per perėjas kaip locheliai ir praleidinėti visokius pėsčiuosius, tai reiškia kad paskui jau visi nebegalės normaliai važinėti kai tikri bachūrai. Labai fainei yra įvažiuoti bobai iš galo Laisvės alėjoj, tik reik drąsiai lėkti ir nestabdyti. Tegu nešliaužioja ant tako. Tikras bachūras turi būt nematomas gatvėje su dviračiu, kad visokie priešai ir gaidžiai nepastebėtų. Todėl mirksiukus tegu perka kalėdų seneliai ir "šalminiai".
