Ši tema su velomanija siejasi nebent tuo, kad "nedapedaliozės" vakarais štai ką galima pabandyti išsikepti:
http://picasaweb.google.lt/ekfionas/Duona
Todėl, jei moderatoriai laikys nereikalingu tokį postą, juokios nuoskaudos neturėsiu, jei ištrins.
Trumpai:
Pagrindinės sudedamosios dalys: ruginiai miltai, mielės, vanduo:
Raugas:
Ištirpdom mielės
Dedame milų ir išmaišę padedame parai šiltai:
Užmaišome tešlą (vanduo su miltais), dedame raugą ir vėl paliekame parai šiltai
Užmaišome duoną
Į iškilusią tešlą dedame pagal skonį druską, duoną, ir dar miltų:
Sufornuojame kepaliuką, apiberiame kmynais:
Prieš kepant, truputį palaikome, kad dar kažkiek pakiltų, ir kepame apytiksliai 45min. 190 laipsniuose.
Išėmus, :
... patartina paviršių sudrėkinti vandeniu ir apsukti drėgna skepeta, kad pluta būtų minkštesnė. Taip palaikau, kol duona atvėsta. Ir aplamai, valgyti geriau tik dar po paros, kad duona galutinai subręstų.
) Atsimenu tik, kad kartais kepalus dedavo ant dziovintu ajeru, o kartais ant dziovintu kopustu lapu. Kepalu virsu visada subadydavo pirstu. Formuodavo tradicinius pailgus kepalus, o ne tuos super didelius keturkampius. Dar visada kubile palikdavo zalios teslos guzuliuka su lig dideliu kumsciu sekancio kepimo raugui. I duona visad dedavo kmynu. Dar kepdavo ragaisi - tai is vis toks keistas kepinys, i kurio kvietine tesla dedavosi pertintos viros bulves - skonis panasus, kaip tos sovietmieciu populiarios fromines duonos. O baltas kvietinis pyragas kilditas ant mieliu, tai budavo gana daznas kepinys, nes jam nereikdavo tokio ilgo pasiruosimo kaip duonai, o ir neprikepsi jo kazikiek, nes sudziuves nelabai skanus. duona visai kas kita - laikydavosi ir dvi savaites- tris savaites.
) su pienu.
