Velomanai.lt

Gal kam bus įdomu, o be to vasara artėja - aktualu.
Šaltinis - "Kauno diena" 2008-05-27:

Kiek vandens reikia žmogaus organizmui
Neabejojama vandens svarba žmogaus sveikatai, tačiau neseniai pradėta svarstyti, kiek jo vis dėlto reikia. Iki šiol skelbta taisyklė apie aštuonias stiklines, arba du litrus, vandens per dieną atmesta – mat iš tiesų jokie moksliniai tyrimai tokio kiekio nepagrindžia.

Didžiąją žmogaus kūno dalį sudaro vanduo. Jis garantuoja ir pagrindines organizmo funkcijas. Vanduo ne tik drėkina gleivines (burnos, nosies ar akių), bet ir padeda „sutepti“ sąnarius, reguliuoja kūno temperatūrą, padeda organizmui pasisavinti maisto medžiagas, išplauna medžiagų apykaitos atliekas. Tik kaip žinoti, kiek vandens reikia?
Pagrindinė taisyklė – paisykite savo troškulio. Troškulio jausmas parodo, kad kūno drėkinimas nebėra optimalus. Jei visada numalšinsite troškulį, vandens organizmui nepritrūks.

Be to, drėkina ne vien vanduo, bet ir visi skysčiai. Netgi arbata arba kava, nors šiuose gėrimuose ir yra kofeino. Taip pat ir sultys, pienas, sriubos. Tačiau kava nepiktnaudžiaukite, kofeinas skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo.

Taip pat nereikia pamiršti, kad aplinkos temperatūra pakeičia organizmo vandens poreikį. Kuo šilčiau, tuo labiau prakaituojame, taigi reikia papildyti organizmo atsargas vartojant daugiau skysčių. Tas pats vyksta, kai organizmas kaista iš vidaus – dėl fizinio krūvio.

Po trumpos treniruotės tinka gerti vandenį, tačiau per ilgesnę ir intensyvesnę mankštą bei po jos verčiau gerti specialiai sportininkams skirtus gėrimus. Juose yra natrio. Mat išgėrus daug gryno vandens inkstams sunku jį visą pašalinti – tuomet kraujyje labai sumažėja elektrolitų koncentracija. Tiesa, toks pavojus dažniausiai gresia daug ištvermės reikalaujančiame sporte, pavyzdžiui, bėgant maratoną.

Liga, nėštumas, maitinimas krūtimi irgi padidina organizmo skysčių poreikį. Laimė, skysčių gauname ir su maistu. Vaisiai, daržovės, pieno produktai, netgi liesi baltyminiai produktai turi daug vandens. Taigi toks maistas ne tik sveikas, bet ir papildo organizmo vandens atsargas.

Dviratis – ekologiška susisiekimo priemonė, viena iš laisvalaikio praleidimo formų, būtinas judėjimo šaltinis, kuris galėtų tapti mūsų sveikos gyvensenos pagrindu. Važiuojant dviračiu galima ne tik geriau pažinti vietovę, bet ir pagerinti fizinę bei psichinę sveikatą. Dviratis teikia visapusišką naudą sveikatai.

Važiuojant dviračiu dirba visi kūno raumenys. Dėl šios priežasties sustiprėja širdies ir kraujagyslių veikla, kvėpavimas, pagėrėja medžiagų apykaita. Važinėjant dviračiu taip pat gerėja ištvermė, valia, dingsta nervinė įtampa, sumažinamas stresas, pagerėja nuotaika. Dviratis padeda reguliuoti kūno svorį, gražina figūrą, gerina raumenų, ypač kojų raumenų tonusą.
Sveikatai palaikyti pakanka 3 kartus per savaitę po 30 min. važinėti dviračiu tokiu tempu, kad pulsas padažnėtų 60 procentų. Pradedantiesiems per pusvalandį rekomenduojama nuvažiuoti 6-10 km. Sveikatai stiprinti iš pradžių reikėtų minti 80 kartų per minutę. Vėliau rekomenduojama važinėtis 2,5-3 val.

Alfa.lt

na,dviraciu vaziuojant tikrai dirba nevisi kuno raumenys- visi dirba irkluojant sportine baidare, bet visa kita tai teisybe

O kurie nedirba važiuojant dviračiu? (Nekalbu apie kai kuriuos veido, kurie nedirba ir irkluojant)

na su dviraciu vazinejant auksciau juosmens tikrai silpnai dirba raumenys,gal siek tiek daugiau ranku ir nugaros bet pilvas nelabai

tiesa, senais laikais lietuviai velomobili buvo padare su vazinejancia sedyne,kap baidarej,tai jame dirbo visi raumenys

Tai vat, kad visi raumenys dirba, tik gal ne tokiom apkrovom, kaip specialiai juos treniruojant. Nedirbtų pilvo raumenys paprasčiausiai perlinkčiau, o dar minant ir klubai juda, tad pilvo juostos raumenys netinginiauja. Man važiuojant pečių, rankų, kaklo raumenis pakerta labiau nei kojų. Aišku tas raumenų darbas skiriasi, bet teigti kad jie nedirba netikslu.

Kadangi po panemunes vis dar baisoka lipt ant dviracio , opsiteirausiu zmoniu ko man imtis.

Beda tokia, kad man darant apsilimo rata net, ties uodegikauliu... gal biskuti auksciau pradejo diegt nugara... bet diegima stengdavaus neutralizuoti atsilengdamas [issiriesdamas i kita puse]. padejo trumpam... bet suprantu kad taip negerai. visdelto nesinori kad taip nugarele kentetu. Dabar galvoju kur beda - ar cia vairas per zemai ir per toli, ar sedyne pievas daro... o gal isvis man remas nelabai tinka dviracio? ... Kaip manot tamstos - kaip reiktu sprest sita beda?

Pabandyk sustiprinti nugaros raumenis. Man tai padeda kad ir paprasčiausi atsilenkimai.
Žinoma, prieš lipant ant dviračio reikėtų susireguliuoti sėdėseną.

i metus sugeriu dvi banges Flexit - Pavasarį ir žiemą. Anksciau vazinejant dviračiu devėjau spec. korseta (is ortopedines parduotuvės). Kai pradėjau daryt mankštą rytais - korseto nebereikia. Aisku pirmiausia pabandyk pavažiuot su sau tinkančiu dviračiu.

Jei anksčiau taip nebūdavo, tai nueik pas gydytojus - gali būti, kad koks stuburo diskas pasislinko. Nuo neteisingo svorio kėlimo, fizinio darbo neapšilus, etc. Arba paprasčiausiai perpūtė (karštas oras, prakaitavimas + skersvėjis) - gavosi nervų uždegimas, alia radikulitas.

ir aš prie to pačio, dėl nugaros. paskauda ji vis ilgesnėse kelionėse, šiandien po ~70km teko sustojus ant suoliuko prigult ir duot poilsio. ko gero kuprinė kalta, nors svorio ten nerasta (1,5l vandens, mažutis rankšluostis, fotikas[muilinė] na ir pora šešiakampių). Bet man rūpi dar ir sedėsena, nes pvz pastebėjau, kad jei paminu atsistojęs, tai nugara kaip ir apsiramina.
va radau porą pvz kaip aš atrodau ant dviračio čia ir čia. užmeskit akį ir pasakykit ar nieko taisyt, koreguot nereiktų? sėdynę tiesa šiek tiek pasikėliau, pagal kulnas-pedalas metodiką.
Klausiu, nes man norisi labiau "prigult" t.y. arba iškyšą ilgint arba ragus kokius pirkt (realesnis variantas, nes šita iškyša patogi miškuose)

nugara mano šiap jau yra probleminė, kažkas kažką ten užspaudė ir žodžiu miegu ant grindų, bo kitaip ragai. Dar prieš maratoną Kęstas sėdynę pareguliavo (ačiū jam už tai), o tai anksčiau būdavo taip, kad nulipus ne kojas, o nugarą skauda, bet va vėl atsinaujino, tai neramu truputi

Šiandien važiavau su mtb 116km, tai pabaigoj kažko tai kairę pėdą ėmė skaudėt. Tekdavo kartais trumpam ištraukt koją ir su viena koja pamint

Tauti,
tai tik mano nuomonė:
nuleisk balno priekį žemyn , nuleisk balną kokią 3-5mm, apversk stemą, pradėjus skaudenti išriesk nugarą stipriai ir pabandyk išlaikyti tiesiai stuburą.
Važiuojant atsistok trumpam bent kas 10min. Jei nepraeina, magnis.

ps. užvirink spyruoklę
kuprinė namanau kad maišo.
mano trantas

Tauti, paantrinsiu
nesu tikras del sedynes nuleidimo, neatkreipiau demesio.
Dar variantas jei imanoma patraukti sedyne atgal, versti stema zhemyn,
tuo atveju ilges sedesena ir links zhemyn, mazhesnis kruvis stuburui.
Dar paskui automatu susilenks shiek tiek rankos.
Ir to "fullo" bobingas irgi turbut nugarai nepadeda... nes dirba ne galine ashis, o sedyne malasi, taip pat ir nugara.

man nugara skaudejo ant maximinio, del trumpo remo ir stachios sedesenos.
pakeitus rema (dvirati ) i normalu, pasiilginus stema, atsisedus i labiau sportine pozicija nugaros skausmai tiesiog dingo.