Velomanai.lt

Keletas citatų iš optimizmo kupinos knygos. ;}

"Mus daro laimingais ne tai, ką matome ar turime ir ne tai, ką kiti dėl mūsų padaro, mus daro laimingais tai, ką mes galvojame, jaučiame ir darome pirmiausia dėl kito ir kitam žmogui. " (Helen Keller)

"Neįmanoma pajūryje surinkti visų gražių kriauklių, galima surinkti tik kelias." (Anne Morroq Lindberg)

"Tikroji branda reiškia sugebėjimą atlaikyti asmenybę žlugdančius smūgius ir neprarasti tikėjimo savo padorumu ir galimybėmis." (Robert K. Greenleaf)

"Vienintelis gyvenimo tikslas - būti tuo, kuo esame, ir tapti tuo, kuo galime. " (Robert Louis Stevenson)

"Esmė šiame pasaulyje yra ne tai, kur mes esame, bet kur link judame." (Oliver Wendell Holmes)

"Mylėti reiškia tai, kad mūsų džiaugsmas ir laimė sutelpa kito žmogaus džiaugsme ir laimėje." (G. W. von Leibnitz)


Gerbiamieji. Matykite savaip.

_________________
I know I'm not perfect - and I don't live to be. but befor you start pointing fingers, make sure your hands are clean..?

Ačiū už šias protingas mintis

_________________
hydraepic.lt

Prašau išgirsti tai, ko nesakau garsiai

Neapsigauk dėl manęs.
Neapsigauk dėl mano išvaizdos.
Nes aš užsidėjęs kaukę, tūksančius
Kaukių, kurias bijau nusiimti.
Ir nė viena iš jų nesu aš.
Apsimetinėjimas yra menas,
Antroji mano prigimtis,
Tačiau neapsigauk.
Dėl Dievo meilės, neapsigauk.
Sudarau įspūdį, kad esu patikimas,
Kad mano vardas - pasitikėjimas, kad esu šaunus,
Kad visur ramu, o aš vadovauju
Ir kad man nereikia nieko.
Tačiau netikėk manimi.
Mano išvaizda gali būti rami,
Bet ji tik kaukė, visada kintanti ir slepianti.
Po ja nėra jokio pasitenkinimo.
Po ja slypi sumišimas, baimė ir vienišumas.
Tačiau aš tai slepiu. Noriu, kad niekas to nežinotų.

Puolu į paniką, pagalvojęs apie savo silpnumą
Ir baimę, jog būsiu demaskuotas.
Dėl to susikuriu kaukę, už kurios galėčiau paslėpti
Šaltą ir netikrą išvaizdą, kuri leistu man apsimesti,
Užstotų mane nuo suprantančio žvilgsnio.
Bet toks žvilgsnis yra būtent mano išsigelbėjimas.
Mano vienintelė viltis, ir aš tai žinau.
Jei jį lydės pripažinimas,
Jį lydės ir meilė.
Tai vienintelis dalykas, galintis išlaisvinti mane iš savęs,
Iš savo pastatytų kalėjimo sienų,
Iš kliūčių, kurias taip uoliai sau kuriu.
Tai vienintelis dalykas, kuris mante įtikintų,
Kad esu kažko vertas,
Nors kol kas pats tuo nesu tikras.
Man nepatinka slapstytis.

Nepatinka žaisti paviršutiniškus, nenuoširdžius žaidimus.
Noriu liautis juos žaidęs.
Noriu būti tikras, savanoriškai tikras savimi,
Tačiau turi man padėti.
Turi ištiesti ranką,
Net jei aš to nenorėčiau.
Tik tu gali nubraukti nuo mano akių
Tą negyvą alsuojančių mirusiųjų žvilgsnį.
Tik tu gali padaryti mane gyvą.

Kas kartą, kai esi geras, švelnus ir padrąsinantis,
Kas kartą, kai mėgini suprasti, nes tau tai tikrai rūpi,
Mano širdis pradeda įgauti sparnus,labai mažus sparnus,
Labai silpnus sparnus,
Tačiau sparnus!
Savo galia privertei mane tai pajusti,
Gali įkvėpti man gyvybės.
Noriu, kad žinotum šią tiesą.

Gali stebėtis, kas aš toks esu.
Esu tau gerai žinomas asmuo.
Nes esu bet kuris vyras, kurį tu sutinki,
Ir bet kuri moteris.


[Iš knygos "Atgaiva jaunuolio sielai" , autorius nežinomas.]

_________________
I know I'm not perfect - and I don't live to be. but befor you start pointing fingers, make sure your hands are clean..?

atsiprašau. galbūt nusibodau Jums jau čia, bet.. ;D




Ji nori bent kartą pabūti viena. Su savo mintimis - juodomis, baltomis, raudonomis , geltonomis - visokiom, kokias ji mato. Jai trūksta bent vieno žmogaus buvimo šalia ir draugiško rūpesčio, kurio dabar neturi. Ji gali paprašyti pagalbos ir tada ją gauti. tačiau jai nepatinka prašyti, ji nenori trugdyti kitiems. Ji turi "daug draugų" , bet nei vieno šalia nėra.
Ir čia tikrai ne iš tos serijos - "aš šiandien pikta ir todėl ant visų išsiliesiu"... Ji visada jaučia tuštumą viduje. Nesvarbu ką bedarytų - kalbėtų, nusikalbėtų, galvotų, rašytų.. Tai nepalieka jos nei viename žingsnyje.
Ji visada tikėjo ir galvojo, kad draugai visada rūpinasi vieni kitais... bet tai buvo tik mažos mergaitės sapaliojimai. (?)

`Visad pasirinkti galim - matyti pasaulį juodą, ar baltą. Spalvotą, ar nespalvotą. Tai priklauso nuo mūsų pačių...

_________________
I know I'm not perfect - and I don't live to be. but befor you start pointing fingers, make sure your hands are clean..?

Sveiki visi ,
Ievuk , neatsiprasinek , nereikia, cia visi savi ir del to mes tokie nesusikauste kalbedami apie viska, na matomi is salies bet .... Bet gal ir geriau - tegu paskaito kiti pamato kad yra tokiu "keistu" esanciu salia, išdrysusiu kalbeti apie tai kas svarbu gal ne vien tik kalbanciam ...
juk viskas gerai, puiku rasti "ramu uosta" nuolatiniame begime ir trumpa atokvepio minute leistis i ilga kelione i save ....

_________________
Geriau uždegti bent vieną žvakę, negu keikti tamsą...

kaip sapne kuriam aš gyvenu matau tave bet tu ne tu šešėlis atvaizdu tavu ištirpo lyg rūke mintis paklydo lyg rūke ir žodžių nebėra sakau kažka kas kyla manyje bet viskas miršta kelyje pakibo norai ir jausmai pakilo viskas kaip matai bet viskas baiges nelauktai tikiuosi tai ne amžinai ištiesiu aš savus sparnus kai nieko niekur nebebus ir skrisiu virs bangu su vėju stebiu tave su niekadeju nuskrisiu ten kur buvom dviese paminsiu naktį dieną vesia uzmirsiu gal aušras niurias kol mano siela vėl giedra suras

_________________
Geriau uždegti bent vieną žvakę, negu keikti tamsą...

man šis sakinys kažkodėl įstrigo

_________________
hydraepic.lt

o tu žvelg gyliau o ne tiesiogiai tada suprasi

_________________
Laikai kėičiasi ir mes keičiamės su jeis.

Vakar gavau šusni nuostabaus žmogaus, mano akimis nuostabios kūrybos. Turiu leidima gabalėlį to parodyti ir jums, deja, autorius jo prašymu, lieka nepaskelbtas...

Dėkoju dangui as už debesis
Todėl, kad ten matau ne formas
Bet jausmus
lengvumas apima pamačius
Vien balta plunksna
Ir gailestis jos vienišumo...
Tamsiais masyvais
Kamuoliais
Nusėda ant pečių
Ant sąžinės ir proto
Debesys
Kurie negali nutyleti
Kad esama čia
Žemėj ir kančių
Kad tu
Žmogau
Turi but tvirtas
ir pasiruošęs vėją
Bei audras priimti savyje
O jei bijai lemties tokios
Nesidairyk i dangu
Ir dargi apsimesk
Kad stoga tu turi namams
Nejau tokios ramybes nori


Bet kartais
Debesys yra tokie atsargūs
Kad mus uždaro žemėje
Be properšos jokios
Nors nejaukuma jaučiame
Ir baimę
Tačiau juk
Laimė sužinot
Kad neviltį ir nepaguodą
Visad pakeičia ramuma
Mirties.

_________________
Geriau uždegti bent vieną žvakę, negu keikti tamsą...

11.02 23:30

Iš lėto užsimerkia. Keistas skausmas verčia prasimerkti, tačiau ji nepasiduoda ir dar stipriau užmerkia paraudusias akis. Įkvėpusi gryno nakties oro ji stipriai suspaudžia lūpas ir paskęsta savo naktiniame pasaulyje. Nes tik naktimis ji įgauna sparnus ir skrendą į praeitį, kurioje buvo laiminga.
Nostalgiškai žvelgia į kiekvieną akimirką, per naujo jaučia švelnius rankų ir vėjo prisilietimus, girdi kiekvieną kuždesį ir vėl taip pat trokšta tų pačių lūpų, meluojančių jai.
Akys pajunta ryškią šviesą priešais. Ne! Ji dar nori pabūti laiminga, bent jau prisiminimais, todėl skubiai , virpančiomis rankomis, užsidengia akis ir gyvena toliau.
Gyvena sapnuose ir prisiminimuose, o atsimerkusi tik egzistuoja. Tam, kad galėtų ir vėl užsimerkti...


-ievv.

_________________
I know I'm not perfect - and I don't live to be. but befor you start pointing fingers, make sure your hands are clean..?

įstrigo. giliai. :}

_________________
I know I'm not perfect - and I don't live to be. but befor you start pointing fingers, make sure your hands are clean..?

***Žymės***

Ant užšalusio mėlyno ežero kranto,
Ant plono ledo sluoksnio,
Čiuožinėju, kai pačio siaubo išgąsdinta baimė.
Čiuožiu greitai ir staiga...
Girdžiu kaukia vėjas,
Draskosi šaukia...
Girdžiu kaip ledas traška...
Užsimerkiu...

Atsimerkiu – ledo nebėra, tai mano pačiūžų
Kelio pabaiga...


Giedrius Skiecevičius.

Dar vienas mano eilėraštis Jums.

***Šalna***

Šalnai užgriuvus,
Ledams suspaudus,
Lapams nukritus,
Gėlėms sušalus,
Kartu ir aš pasitraukiau,
Į nežinomus kraštus,
Seniai jau pamirštus kampus...
Ten nelabai linksma ir smagu...
Ten saulė leidžiasi greičiau,
Žvaigždžių kas kartą vis mažiau,
Slenka valandos lėčiau,
Ir manęs lieka kaskart mažiau...

Giedrius Skiecevičius.

***Esminis klausimas***

Šilto pieno gurkšnis nuramina,
Nuogas kūnas apkabina,
Darbas smaugia ir dusina.
Durnių krūvos lipa ant galvos.
Nusišneka ir kumščiais stalino grasina.
Kur esmė?!
Galbūt dangaus karalių klaust, prašyt,
Gal vaikiščių gaujos (?),
Pliušinio meškino šešėlio (?),
Ar krentančios raudonos plytos,
Patalpintos melagio mintyse...

Pasakykit pagaliau, netylėkit,
O gal išvis nutilkit apskritai...


Giedrius Skiecevičius.

Just a little more love
Just a little more peace
Is all it takes
To live the Dream
To walk hand and hand
We've got to understand
And one day soon
We'll live in harmony

*Tik truputį daugiau meilės,
Tik truputį daugiau taikos.
Tai viskas ko reikia
Gyventi svajonėmis
Eiti ranka rankoj
Mes turime surpasti
Ir vieną dieną, greitai,
Mes gyvensime harmonijoje.

_________________
I know I'm not perfect - and I don't live to be. but befor you start pointing fingers, make sure your hands are clean..?